1483 m. gegužė, Londonas
Praėjus vos keturioms savaitėms po to skuboto pokalbio pranešu Džasperui nepaprastą žinią.
Ričardas, Glosterio hercogas, prisiekęs ištikimybę sūnėnui princui Edvardui, atsivežė berniuką į Londoną ir apgyvendino karaliaus kambariuose Taueryje prieš iškilmingą karūnavimą, kuris turėsiąs įvykti kitą mėnesį. Kilo kažkoks kivirčas tarp jaunojo princo globėjų ir Antonio Riverso. Princo dėdės ir netikras brolis Ričardas Grėjus buvo hercogo sulaikyti. Karalienė Elžbieta pasitraukė į šventyklą su kitais vaikais, prisiekinėja, kad Ričardas — netikras draugas ir jos priešas, reikalauja paleisti įpėdinį sūnų.
Mieste subruzdimas, niekas nežino, kuo tikėti ir kuo pasikliauti. Dauguma mano, jog karalienė bando pavogti karališkąsias brangenybes (pasiėmė, kiek panešė), kad galėtų apginti savo valdžią ir šeimą. Jos brolis išplaukė su laivynu pagrobęs likusias karalystės brangenybes ir greičiausiai puls Londoną iš upės. Per vieną naktį ji tapo karalystės prieše, netgi savo sūnaus prieše, nes viskas ruošiama jaunojo princo karūnavimui, kuris netgi leidžia raštus, antspauduotus kaip karūnos paveldėtojo, kartu su dėde protektoriumi. Ar karalienės brolis puls karaliaus sūnų, gyvenantį Taueryje? Ar ji kovos su Ričardu, jeigu sūnus bus hercogo globotinis? Ar vengs jo karūnavimo?
Parašysiu, kai tik sužinosiu daugiau. Stenlis sako, kad mums telieka laukti ir stebėti.
Margareta Stenli